Skrydžio baimę galima įveikti. Ką reikia daryti?

Svarbiausias ir efektyviausias būdas yra žinojimas, kaip saugu yra keliauti lėktuvu, iš kur apskritai atsiranda skrydžio baimė, kokios yra svarbiausios lėktuvo kaip transporto priemonės konstrukcinės dalys, kaip susidaro ore turbulencija, gerokai išjudinanti lėktuvą, ir kokios yra lėktuvo mechanizmų galimybės ją sumažinti iki minimumo.

Ar saugu skristi lėktuvu?

Ar žinote, kad kelionė lėktuvu yra daugiau nei 20 kartų saugesnė nei automobiliu? Ar žinote, kad kilimas laiptais namuose yra 10 kartų pavojingesnis nei skrydis? Ar žinote vieno Masačiusetso Technologijų instituto profesoriaus teiginį apie nelaimingų atsitikimų keliaujant lėktuvu tikimybę? Profesorius, įvertinęs tokios rizikos faktorius ir galimybes, nustatė: jei asmuo lėktuvu skraidytų kasdien, lėktuvo katastrofa, tikėtina, įvyktų po 31 000 metų. Suprantama, tai šiek tiek kurioziškas teiginys. Tačiau reikia sutikti, kad dauguma žmogaus sprendimų gyvenime yra rizikingi. Tik dažnai nesusimąstoma, kad kelionė lėktuvu yra netgi mažiau pavojinga nei daugybė kitų kasdien atliekamų veiksmų ar pasirenkamų sprendimų.

Žmogaus baimę skristi lėktuvu dar labiau sustiprina ir tarsi „augina“ žiniasklaida, kurioje nuolat pateikiama informacija apie lėktuvų avarijas, jose nukentėjusius žmones (pavyzdžiui, nelaimingą atsitikimą Šarlo de Golio oro uoste Paryžiuje, Prancūzijoje). Psichologų teigimu, toje pačioje žiniasklaidoje viešinamos istorijos apie minėtas teroristų atakas Niujorke ir Pentagone dar labiau pablogina situaciją. Be abejo, šie ypatingai skausmingi pasakojimai daugumos žmonių paprastai gana greitai užmirštami. Tačiau visiškai atsipalaiduoti pasaulio įvykius sekančiam žmogui neleidžia nuolatiniai pranešimai apie nelaimingus atsitikimus keliaujant automobiliu ir jų metu žūstančius, sužalotus asmenis. Ar vis dar pamenate, kad važiuoti automobiliu 21 kartą pavojingiau nei skristi?

Iš kur atsiranda baimė skristi lėktuvu?

Baimę skristi lėktuvu sukelia įvairūs veiksniai. Vienas iš jų – nesugebėjimas pamiršti ankstesnio nemalonaus skrydžio. Išgyvendamas šiuos prisiminimus, žmogus gali atgaminti ne tik neigiamą savo patirtį, bet ir kitas tragiškai pasibaigusias, gerai žiniasklaidos atskleistas istorijas, susijusias su aviakatastrofomis (pavyzdžiui, Pasaulio prekybos centro Niujorke atakas 2001 m. rugsėjo 11-ąją).

Skrydžio baimė neretai būna susijusi su:

  • kitomis baimėmis, pvz. uždarų erdvių fobija (klaustrofobija);
  • baime prarasti emocijų kontrolę;
  • varžymusi pakeleivių;
  • gėdinimusi nueiti į tualetą (nes tikėtina, kad kiti tai pastebės);
  • nerimu, kad lėktuvas apsivers, nukris ar suduš;
  • didelės lėktuvo turbulencijos baime.
Reikia pastebėti, kad dažniausiai žmonės nerimauja dėl galimos lėktuvo avarijos (amerikiečių duomenimis, to bijo 35% skrendančiųjų). Taigi bet koks netgi mažiausias triukšmas, vibracija ar trinktelėjimas sukelia išgąstį. Visi šie dalykai yra susiję tuo, kad asmuo tiesiog nesijaučia galįs kontroliuoti esamą situaciją.

Apie turbulenciją

Labai dažnai didelį nerimą lėktuvu skrendantiems žmonėms sukelia stiprūs lėktuvo svyravimai ir nestabilumas ore. Neretai tuo metu išsigandę keleiviai ima galvoti, kad lėktuvas neatlaikys tokių stiprių oro srovių ir tam tikru momentu ims kristi. Lėktuvo įgula, skrydžio metu besirūpinanti keleiviais, ne visuomet paaiškina jiems, dėl kokių priežasčių lėktuvas nestabilus, ne visada nuramina patikindami, kad lėktuvo struktūra tikrai gali atlaikyti tokius svyravimus, o tai yra tiesiog nemalonus, bet visiškai įprastas reiškinys. Lėktuvo konstruktoriai galėtų tai patvirtinti: montuojant lėktuvą, jo svarbiausios dalys sukonstruojamos taip, kad gedimas galimas tik tokiu turbulencijos atveju, jei ji yra bent penkiskart didesnė nei įprastai jaučiama skrydžio metu.  Taigi oro turbulencija skrydžio metu yra neišvengiama. Tai lygiai toks pats natūralus reiškinys kaip ir plaukiant laivu pakilus vėjui jausti bangavimą.

Turbulencija galima bet kuriuo metu lėktuvui skrendant tarp debesų, o jos stiprumas daugiausiai priklauso nuo debesų dydžio ir rūšies.

„Pavojingiausi“ čia – lietaus arba audros debesys, kurie kupini įvairių krypčių oro srovių. Tad ar galite įsivaizduoti, kaip turėtų svyruoti lėktuvas, skrendantis daugiau nei 800 km/h greičiu, patekęs į oro sroves, mėtančiais jį aukštyn ir žemyn?! Pilotai paprastai vengia tokių debesų. Tai visiškai įmanoma padaryti stebint oro sąlygas radarų dėka: matydami lietaus ar audros debesis už kelių šimtų kilometrų, jie pasuka lėktuvą kairėn ar dešinėn siekdami juos aplenkti. Tik tuomet kai dėl kitų oro sąlygų to neįmanoma padaryti, lėktuvas skrenda per šiuos debesis, pasirenkant tokią kryptį, kad keleiviai jaustų kuo mažesnius lėktuvo svyravimus. Taigi traumos skrydžio metu labai retos. O jei ir įvyksta, tai tik dėl to, kad keleiviai nepaiso įgulos reikalavimų turbulencijos metu prisisegti saugos diržus.

Be tokios oro turbulencijos, sukeltos oro srovių, reikėtų paminėti ir dar vieną turbulencijos rūšį, vadinamą Ramaus oro turbulencija (angl. Clear Air Turbulence arba CAT), kuri paprastai gana sunkiai pastebima. Tačiau pilotams neretai informaciją apie galimą turbulenciją pateikia iš anksto sudaryti oro žemėlapiai (kuriuos jie gauna prieš pakildami), oro uostų darbuotojai, su kuriais skrydžio metu nuolat palaikomas ryšys, arba kiti pilotai.

Taip vadinamą Ramaus oro turbulenciją sukelia netoliese esantis viršutinio oro sluoksnio greitis – stiprus vakarų vėjas šilto ir šalto oro susidūrimo vietose. Lėktuvo svyravimus dėl šios priežasties keleiviai gali jausti ir ilgesnį laiką. Taip atsitinka tuomet, kai lėktuvas ilgesnį laiką skrenda viršutiniame oro sluoksnyje ir negali pakeisti krypties.

Apie klaustrofobiją skrydžio metu

Klaustrofobija (uždarų erdvių baimė) – tai dar viena skrydžių lėktuvu baimės priežastis. Uždarose patalpose nerimą jaučiantis žmogus ima patirti diskomfortą tada, kai tik užsidaro lėktuvo durys. Dažniausios tuo metu kylančios mintys susijusios su vienu dalyku – asmuo žino, jog negalės pasišalinti iš šios vietos, kol durys vėl neatsidarys. Taigi svarbiausia emocija, lydinti tokią situaciją, yra kontrolės praradimo jausmas (pavyzdžiui, „aš nieko negalėsiu padaryti, jei lėktuvas suges ir/ ar ims kristi“). Į tokį psichologinį stresą (kaip ir į bet kurį kitą) žmogus gali reaguoti trejopai: kautis, sustingti arba bėgti. Visos šios būsenos yra įprastos ir natūralios gyvūnų pasaulyje. Tačiau keleiviui sėdint lėktuve, durims užsidarius, vienintelis galimas yra sustingimas. Taip gali prasidėti panikos priepuolis. Žinoma, tokio diskomforto jausmo galima išvengti. Svarbiausia yra atpažinti stiprėjantį nerimą, stengtis suvokti, kad skrydis yra saugus, ir mokėti atsipalaiduoti.

Šiek tiek apie agorafobiją

Kai kurie žmonės jaučiasi blogai išvykdami iš namų. Tai vienas iš agorafobijos požymių. Kuo toliau keliaujama, tuo didesnis nerimas jaučiamas. Tik įveikus šią baimę, galima mėgautis skrydžiu. Tačiau čia būtina suprasti vieną dalyką: baimę žmogus susikuria pats, niekas kitas. Nerimas atsiranda tuomet, kai tam tikroje situacijoje kyla pernelyg daug hipotetinių „jeigu“ minčių (pavyzdžiui, „O jeigu lėktuvas nukris…“ arba „O jeigu aš neišgyvenčiau šios nelaimės…“). Taigi svarbiausia – kontroliuoti savo mintis ir atsipalaiduoti.

Įvairūs kiti su baime skristi susiję faktoriai

Dauguma stiprią skrydžio baimę turinčių asmenų paprastai išskiria ne vieną, o keletą su tuo susijusių veiksnių:

  • ankstesnio nemalonaus skrydžio patirtį,
  • didelį nerimą, kurį jautė praeityje,
  • gąsdinančius kitų žmonių pasakojimus, ir pan.
Nors galbūt kito žmogaus nuomone, tai neturėtų kelti nerimo, negatyvius jausmus išgyvenančiam žmogui tai nėra labai svarbu.

Kai kurie skrydžio lėktuvu ypatumai, galintys sukelti nerimą keleiviui

Staigus lėktuvo variklių skleidžiamo garso pokytis skrydžio metu yra visiškai natūralus reiškinys. Lėktuvui pakilus nuo žemės į reikiamą aukštį, dauguma keleivių pastebi netikėtai sumažėjusį variklių darbo triukšmą. Neretam jų kyla mintis, kad kažkas nutiko negero, ir lėktuvas ims kristi. Be abejo, tai visiška netiesa. Sumažinti šį lėktuvo variklių natūraliai keliamą triukšmą skrendant virš tam tikrų teritorijų yra tiesiog būtina pagal pasaulyje galiojančius aplinkos apsaugos įstatymus. Vadovaudamasis tuo, pilotas sumažina variklių galią 12-15 % maždaug 300 m aukštyje.  Žinoma, tai nereiškia, kad lėktuvas ima kristi. Neretai tokių variklių darbo pokyčių dažnai keliaujantis lėktuvu ir ramiai besijaučiantis keleivis net nepastebi. Tačiau skrydžių baimę turintys asmenys paprastai išgirsta net menkiausią trinktelėjimą ar garso pokytį (ypač lėktuvui kylant).

Lėktuvo manevrai ore (ypač lėktuvui kylant ar sukant kairėn/ dešinėn) neretai taip pat sukelia psichologinę įtampą. Nerimauti linkę keleiviai gali įsivaizduoti, kad dėl tokių manevrų lėktuvas apsiverčia ir ima kristi žemyn. Nedidelis nerimas tokioje situacijoje (lygiai taip pat kaip ir kylant aukštyn labai greitu liftu ar pramogaujant atrakcionų parke) yra visiškai suprantamas dalykas – juk bet koks judėjimas viršun ar į kurią nors pusę susijęs su pasikeitusios gravitacijos pojūčiu. Tačiau lėktuvo konstrukcija visiškai patikima ir tvirta tokiems manevrams – judėti tiesiai reikiama linkme leidžia kompiuterizuota valdymo sistema ir tam tikri mechanizmai, užtikrinantys lėktuvo grįžimą į horizontalią padėtį po manevrų skrydžio metu.

Dar vienas dalykas, galintis kelti nerimą – tai neįprastai didelis lėktuvo skridimo aukštis. Dauguma lėktuvų pakyla iki 9-10 km aukštį. Šią informaciją paprastai pateikia ir skrydžio metu orlaivio pilotas (arba informaciją apie skrydį galima pamatyti specialiuose ekranuose lėktuvo salone).

Ar Jums nekilo mintis, kas būtų, jei lėktuvas nukristų iš tokio aukščio ant žemės? Nejaukiai lėktuve besijaučiantis keleivis gali apie tai galvoti nuolat. Ir tai dar labiau sustiprina nerimo būseną. Tačiau, kaip ir buvo minėta ne kartą šiame straipsnyje, lėktuvo gedimas ar kritimas žemyn yra beveik neįmanomas: netgi netikėtai užgesus varikliams, lėktuvas negalėtų staiga imti kristi žemyn – ore jį laikytų sparnai, kurie stabilizuotų ir užtikrintų lėtą leidimąsi. Taigi orlaivis tarsi sklandytų ore – tai galėtų trukti apie 10 minučių, per kurias galima pasiekti dar apie 100-120 km. Per tokį gana ilgą laiką, pilotas, susisiekęs su artimiausiais oro uostais, visuomet gali aptikti patogesnę vietą avariniam nusileidimui (jei tokio prireiktų).

Skrydis specifinėmis aplinkos sąlygomis. Kai kuriems žmonėms kelionė lėktuvu nekelia jokio nerimo. Skrisdami jie jaučiasi ramiai, leidžia sau pailsėti ar užsiimti kita mėgiama veikla. Bet kartais atsitinka taip, kad įtampa atsiranda tam tikru skrydžio metu – pavyzdžiui, tuomet, kai lėktuvą apgaubia tamsa, ateina naktis arba skrendama virš didelių vandens telkinių ir tai galima gerai matyti.

Tačiau nuolat orlaivį valdantiems pilotams paros metas (diena/ naktis) nėra svarbus dalykas. Įdomu, kad didesnė jų dalis netgi labiau mėgsta skristi naktį. Juk tuomet oras ramesnis, todėl lėktuvas mažiau svyruoja. Be to, būtent tamsoje lengviau ir aiškiau galima saugiai nusileisti oro uoste, kai gerai matomi švieselėmis pažymėti pakilimo ir nusileidimo takai, bei atpažinti ore kitą, netoliese skrendantį lėktuvą ir su juo prasilenkti saugiu atstumu.

Skridimas virš vandens pilotams taip pat gana įprastas: laikydamiesi reikalavimų, jie visuomet nukreipia lėktuvą tokia kryptimi, kad visą skridimo virš vandens laiką, netoliese būtų bent vienas oro uostas – tam, kad ištikus netikėtiems nesklandumams, nelaimės vietą greičiau nei per valandą galėtų pasiekti pagalba.

Nemalonus pojūtis ausyse dėl oro slėgio pokyčių priverčia kai kuriuos keleivius dėl to nerimauti. Neretai jie gali įsivaizduoti, kaip ima blogai jaustis lėktuvo kabinoje. Tačiau iš tikrųjų, tokie ne itin malonūs pojūčiai ausyse yra visiškai natūralus reiškinys: žmogaus ausys tiesiog nespėja suvienodinti sparčiai besikeičiančio oro slėgio (į šiuos pokyčius itin jautriai reaguoja peršalimo ligomis skrydžio metu sergantys asmenys).

Ir galiausiai, apžvelgus įvairiausius skrydžio baimę ir nerimą sukeliančius faktorius, dauguma Jūsų gali savęs paklausti – tai vis dėlto, kokia vieta lėktuve būtų saugiausia įvykus nelaimingam atsitikimui. Deja, čia vienareikšmiško atsakymo pateikti negalima. Lėktuvo kritimo žemyn atveju, visos keleivių vietos yra vienodai (ne)saugios. Turbulencijos atžvilgiu, mažiausiai ji jaučiama sėdintiesiems lėktuvo priekyje, arčiau pirmos klasės kabinų. Visais kitais atžvilgiais skrydžių saugumo ekspertai saugiausios vietos lėktuve nenurodo. Tačiau jie pabrėžia, kad skrendant orlaiviu, visuomet yra labai svarbu atkreipti dėmesį, kur yra atsarginis išėjimas – lėktuvo konstrukcija yra patikima ir saugi, Jumis visuomet pasirūpins lėktuvo įgula, tačiau nelaimės atveju Jūs žinosite, pro kurias duris galima ištrūkti. Ir tai Jums leis labiau pasitikėti savo jėgomis.

Keletas patarimų, kaip sumažinti nerimą skrydžio lėktuvu metu

  • Iš anksto pasidarykite Jums kelionei reikalingų daiktų sąrašą. Lagaminą pasiruoškite likus bent vienai dienai iki kelionės. Taip išvengsite skubėjimo ir galėsite ramiai apgalvoti, ar nieko nepamiršote. Juk pernelyg didelis skubėjimas tik dar labiau sustiprina nerimą.
  • Į oro uostą atvykite anksčiau (pavyzdžiui, 2,5 val.) nei numatyta registracijos skrydžiui laiko pradžia. Apsaugos darbuotojams reikia nemažai laiko įsitikinti keleivių ir jų bagažo saugumu.
  • Jei laukia ilga kelionė lėktuvu – tinkamai pavalgykite prieš išvykdami. Priešingu atveju, kraujyje gali sumažėti cukraus kiekis, o organizmui patiriant stresą (pvz. skrydžio baimę), jis linkęs daugiau nei ramybės būsenoje naudoti cukraus.
  • Išmokite atsipalaiduoti giliai kvėpuodami. Pasitreniruokite kvėpuodami diafragma. Įkvėpkite pro nosį ar burną, pripildykite pilvą oru. Tai padės atsipalaiduoti – dauguma mūsų kvėpuojame paviršutiniškai ir pernelyg dažnai. Norėdami geriau atsipalaiduoti, įkvėpdami pakelkite rankas aukštyn, iškvėpdami – nuleiskite. Sulaikykite kvėpavimą bent 3 s (tiek, kiek jaučiatės gerai).
  • Kontroliuokite savo mintis. Stenkitės galvoti apie teigiamus dalykus – pvz., apie įdomią kelionę, kuri Jūsų laukia. Prisiminkite tai, kas buvo rašyta šiame straipsnyje apie lėktuvo konstrukciją ir saugumo galimybes. Ar vis dar pamenate, kad skristi lėktuvu yra 10 kartų saugiau nei kopti laiptais namuose ir 21 kartą saugiau nei keliauti automobiliu? Nepamirškite to ir nurimkite.

Kaitai-jegos-aitvarai Apzvalginis-skrydis-lektuvu Suolis-parasiutu Skrydis-sraigtasparniu Skrydis-skraidykle Skrydis-sklandytuvu Skrydis-parasparniu Skrydis-oro-balionu Akrobatinis-skrydis