Atsiliepimai

 

Virginija: Aš irgi turėjau progą paskraidyt Šeduvos Raudondvario sporto klubo dviviečiu pramoginiu lėktuvu. Į padangę mane išlydėjo vyras su draugu. Jie sakė,kad manęs lėktuvas nepakels..Pavežios po aerodromą ir išlaipins. Aš,bobelė,sveriu 95kg. Pakilau ir dingau jiems iš akiračio. Kadangi esu kaimietė,tai paprašiau,kad nuskraidintų virš mano vienkiemio pasižiūrėt,ar arklys tebėra sode. Negalvojau,kad šiais laikais iš dangaus taip gražiai atrodo mano lūšna! 8-). O va,tvenkinys pasirodė toks murzinas murzinas.. Paskui paprašiau,kad padarytų kokią, tipo, mirties kilpą,ar ką panašaus man,50metei. Tai padarė staigų posūkį. Galva taip susvaigo vienoj pusėj, jog tapo aišku, kuriam pusrutuly ateity bus insultas. Pasakė man buvo “atlikta” nesvarumo būklė(staigiai krentama žemyn),tai aš pasijutau,kaip angelėlis.. ,,virš aukštų kalvų sparnais plasnoju” ir..tokia šventa..be jokios nuodėmės! O kai nudardėjom ant žemės,savo skraidymo kolegom parodžiau kumštį su iškeltu nykščiu,tipo,viskas okei! ( O ką? Jei su ,,Kawasaki”pralekiu pro kaimą storom šlaunims, prigulus..Geras vaizdelis, a ne?). Kitas kolega išskrido pažiūrėt ar karvė tebesigano jo ganykloje 😀

Gaga: Aš esu skridusi nuo Birštono link Kauno, matėme Nemuno kilpas grožis neišpasakotas . O bijojau labai ,bet kai nuvažiuoji, mums dar ir balioną reikėjo padėti ištiesint ir laikyti kol jis pakils nuo žemės, tada mums padėjo įlipti ir pradėjom kilti, vien dėl to jausmo kaip pradedi kilti verta bandyti tada baimę nugali susižavėjimas, kai pakyli aukštai neskiri žmonių ar tai vyras ar moteris nu žodžiu, o jau gamtos upės grožis. Baimė buvo tada kai reikėjo leistis, bet mus pamokė kaip laikytis ir kai leidomės tai aš dar ir pritūpiau, kad nematyčiau to vaizdo kai leidiesi bet viskas buvo. Nusileidus ir išakėjus kaimiečių bulves, teko balioną padėti suvyniot ir bevyniojant pagriebiau varlę kai pradėjau rėkt “Varlė,varlė”, o toks vyras, kur buvo atėjęs iš kaimo pasižiūrėt sako: “nu keista oro balionu skrist nebijo, o varlės išsigando”. Žodžiu verta ir dar kartą verta įspūdžiai visam gyvenimui.

Justina: Esu šokusi parašiutu iš 1.2 km aukščio. Fantastika ! Dabar noriu šokti iš 3 km aukščio. Tai kažkas nerealaus ir neapčiuopiamo. Pasijunti toks mažytis šitoje beribėje erdvėje.

Paulius: Gerbiamieji, rekomenduoju nesitarti su pilotu iš Alytaus (Kęstučiu) dėl akrobatinio skrydžio. Susitaręs, skrydžio dieną jis atkakliai nekelia telefono numerio, todėl paskraidyti Jums gali ir nepavykti. Geresnės Jums sėkmės ir aštrių pojūčių.

Vika: Esu šokusi su parašiutu iš 3km aukščio. Fantastika! Dabar taip ir vilioja vėl pakilti į aukštumas.

Laura ir Marius: Nebandžiusiems siūlom pabandyti – bandžiusiems siūlom skristi dar karta 🙂 tai kažkas nerealaus, beprotiško… sužadėtuvės ore – nepamirštamas įspūdis visam gyvenimui 🙂 ačiū pilotui Gintautui!

Andrius: Praeitą savaitę, t.y. 2008-06-13, turėjau šuolį parašiutu iš 1200m. aukščio. Galėčiau pasakyti, tai buvo nerealu ir taip faina, kad siūlyčiau visiems tai išbandyti…. Tas jausmas, kai sėdi lėktuve ir lauki kol reikės šokti, yra nepakartojamas ir neapsakomas. Manyčiau, tie kurie tikrai nori pasisemti adrenalino tai geriausias būdas… Manau, aš pats kitą kartą tikrai dar šoksiu…

Jurgita ir Nerijus: Skrydis oro balionu paliko neišdildomus įspūdžius. Labai ačiū pilotui Eduardui ir jo komandai. Jūsų gera nuotaika, šiltas bendravimas buvo puikus priedas prie nepakartojamo skrydžio. Gero vėjo…

Mindaugas Bartkus: Tai kažkas nepaprasto, žavingo! nors skridau su savo sūnumi jo 6-ojo gimtadienio proga, sutikčiau skristi ir 7-ojo, 8-ojo… Ne, sutikčiau skraidyti kiekvieną dieną, kad tik būtų galimybė !.. Apie šuolį parašiutu tai išvis sunku net papasakot – sustoja laikas, jautiesi toks visagalis esantis anksčiau už visus ! Siūlau visiems tai išbandyt… kad užtektu laiko tai papasakot vėl ir vėl!

Gintarytė: Ar kas nors pasiryžo šuoliui parašiutu ? Aš be galo to trokštu ir norėčiau išgirsti įspūdžius po šuolio. Žinau kad verta.

Kotryna: Nerealus jausmas:))) atrodo, kad tai trunka tik akimirka, tačiau ji būna pilnesnė už ištisas dienas, savaites. Tai mažas stebuklas, suteikęs galimybę pajusti tikrąjį gyvenimo skonį. Ačiū tau, Dariau. :)))

Dovilė Sadauskaitė: Kai atsiranda noras patirti daugiau, atsiranda ir baimė… Bet kada pasijunti esantis “karalius” ir pamatai jog visas Kaunas tampa mažyčiu lego miesteliu, va tada ir pasakai, kad tokį jausmą patyriai tik kartą gyvenime! Būtent taip aš ir jaučiausi. Galiu pasakyti tik VAU ! Yra nerealu nejausti žemės po kojomis, jausti dažnesnį širdies ritmą. Pirmyn, pabandyti net neverta, bet būtina.

Daiva Zamalytė: Labai ačiū pilotui Dariui už tokį puikų skrydį. NUOSTABU! Tikrai nepakartojama ir rekomenduoju visiems išbandyt. Nes nerealus jausmas užvaldo pakilus virš miesto ir į viską žiūrint kiek kitaip nei paprastai 🙂

Jurgita ir Vytautas: Visų pirma norime padėkoti šauniausiam pilotui Dariui už nuostabų skrydį, kuris mums buvo pirmas, bet tikrai nepaskutinis. Dėkojame už puikiai parinktą skrydžio laiką ir nepakartojamus įspūdžius, patirtus skrydžio metu ir malonų bendravimą po jo. Visiems kitiems rekomenduojame išbandyti šį skrydį ir patirti nepamirštamų akimirkų, pamatyti koks nuostabus Kauno miestas iš 400 metrų aukščio (ypač gražu leidžiantis saulei). Ačiū!

Loreta: Skrydis – tai džiaugsmas paukščio laisvę pajausti, žvilgsniu dangų paliesti ir patikėti, kad tiek daug aprėpti gali tik iš dangaus.

Viktorija: Čiotkas jausmas, kai skrendi ir nematai kur žemė, o kur dangus… 300 metrų aukštyje įnėrėm į debesis… įspūdinga… Prisipažinsiu, buvau visiškai praradus orientaciją. Pro langą mačiau kaip kulkas pralekiančias varnas. Šakės, o jos netokios kvailos kaip aš galvojau, – nes pajutusios, kad artėjam link jų- spruko šalin kiek sparnai neša… 🙂 AČIŪ pilotui Dariui už fantastišką skrydį.

Rasa: Tas pilotas Darius, ką su manim daro? Naktimis sapnuoju, kad lėktuvą pilotuoju. Ir skrendu toli toli, su vestuvine suknele, pas lakūną Dariu. Atsibudusi ryte, aš ir vėl sena pana, šluoju kiemą, liūdna, a…

Biesas: Valiera gaidys, pernai išlošė per radiją akrobatini, ir neskrido. Kaip dar jo pana su juo prasideda. Ir prapuolė tas kvietimas. Geriau man butu atidavęs. Jei kas turit akrobatini ir neskrendat tai palikt ji man, skolingas neliksiu.

Laima: Sveiki. Mano sūnus Tomas gimtadienio proga padovanojo skrydį. Sakė, mama viskas, arba skrendi, arba būsi zuikis. Žinokit, gyvenime nebuvau skridusi, nes labai bijojau. Prieš įlipant į lėktuvą, pilotas Darius mane padrąsino ir šiek tiek nuramino. Sakė daugiau rizikos būna gatvėje važiuojant mašina. Na, o kai pakilom… O lia lia ! Fantastika ! Galvoju, kodėl aš anksčiau į lėktuvą nelipau. Pavydžiu paukščiams.

Vakarė: PIRMASIS SKRYDIS oro balionu man buvo toks pats įspūdingas, kaip ir PIRMASIS BUČINYS. Linkėjimai Sauliui D.

Indrė: Ačiū pilotui Dariui už šaunų skrydį. Šių akimirkų neužmiršiu niekada. Aš laiminga!!!

Nerijus: Skridau su jaku akrobatinį. Atvežė mane užrištom akim, įmetė į lėktuvą, o po to chebra žvengia iš manęs. Biški žiauru buvo, galvojau vemsiu bet atlaikiau. Žinau, čia Vycka tokį bajerį sugalvojo, bet viskas cool. Linkėjimai Aušrai. Jei kas nors galvojat skristi, tai pirmiausia gerai išsimiegokit iš vakaro, nes gali galva susisukti.

Rolandas: Skristi lėktuvėliu jak -52, tai tikras malonumas, o dar kai prieki tavęs sėdi profesionalus pilotas, tai išvis jėga. Pirmą syk pakilau į padanges su jak-52 ir likau tikrai sužavėtas. jai kam teko pabuvoti ir išbandyti luno parke “linksmuosius” kalnelius tai galiu iškart pasakyti kad ten tikrai nėr ko lėkti. Jei nori pajusti tikra adrenalino kieki kraujyje, tai tik akrobatiniam pasiskraidyme gali jo pasisemt. na pakilus i padanges galvojau kad mane užtasys negyvai, bet pilotas buvo malonus ir leido man jame siek tiek apsiprasti. ir viskas buvo ok. Tad siūlau visiems, kurie norit kur nors gerai praleist vakarą, tai tik pas pilotą Darių. Ten tai tikrai liks vakaras įsimintinas. Visų savo emocijų tikrai nepapasakosiu nes jas reik pajust, o neišgirst. Taip kad aš tikiuosi, kad tai buvo mano tikrai nepaskutinis skrydis. 🙂

P.S. visus alaus mylėtojus noriu įspėti, kad Žvagulis vis dėlto buvo teisus, jog alaus danguje nėra!!! :)))

Rasa: Chebra, vakar skridau su skraidykle-fantastika! Pabandykit ir jūs. Tikrai nesigailėsit! Blembacki, pasijutau, kaip paukštis. Labai faina, kai skrendi virš elektros laidų ir pro ausis tau švilpia vėjas…

Vika: Nėra nieko nuostabesnio už skrydį oro balionu, ypač jeigu tai vestuvinė dovana. Sužinojus kad teks skristi iš pradžių susinervinau, nes baisiai bijau aukščio. Pagalvojau: “nu šakės!-tikrai nelipsiu…”bet vėliau draugai “įtraukė”mane į krepšį ir balionas pakilo. Skrydis buvo fantastiškas, kadangi kartu skrido ir mano vyras Tomas.

Kristina: Pirmasis skrydis su lėktuvu man paliko neišdildomų įspūdžių. Tąsyk supratau, ką jaučia paukščiai pakilę į dangaus platybes. Tik jiem, tai kasdienybė, o mums, žmonėms, egzotika. Buvo tikrai nepaprastai įdomu stebėti viską iš paukščio skrydžio ir klausytis profesionalaus piloto Dariaus, kuris vis informuodavo mus kokiame aukštyje esame ir kokiu greičiu skrendam. Jūs net neįsivaizduojat koks gražus Kaunas leidžiantis saulei. Dvylika minučių pralėkė nepastebimai. Gaila, bet jau turėjome leistis.

Parašykite ir savo atsiliepimą: